vienutinai

vienutinai adv. 1. tik, vien tik: Jis per savo gyvenimą it vargo pelė be paliaubos trūsėjo vienutinai žemaitiškai rašyti dėlei naudos vientaučių (užrašas ant S.Daukanto antkapio) sp. 2. atskirai, išskirtinai: Žiūri į kiekvieną mokyklą vienutinai VŽ1905,142.